Kas iš mūsų, žiūrėdamas į nakties dangaus skliautus, nusagstytus žvaigždėmis, nėra savy pajutęs noro praskleisti dangaus paslaptį, pažvelgti į kitus pasaulius, patikrinti, ar yra gyvybė kitose planetose – o gal net, ištrūkus iš saulės orbitos, aplankyti kitų žvaigždynų ribas? – taip rašė A. Gustaitis 1933 metais. Polėkio turėta, ir negali nesusimąstyti, o kuo gi būtų virtęs mūsų ANBO, jei ne Lietuvą ištikusi tragedija 1940 metais, ar A. Gustaičio nesėkmė bandant pasitraukti į Vakarus 1941?
Nuo gražios ir saulėtos 1925 m. liepos 14 d. popietės pralėkė jau visas amžius. Ta diena buvo ypatinga. Jaunojo aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio debiutas savos konstrukcijos lėktuvėliu sulaukė didžiulio dėmesio ir, neabejotinai, sukėlė daug džiaugsmo tiek kūrėjui, tiek jo bendražygiams, bet tikrai – nei vienas jų tądien nenumanė, kuo virs ANBO, kokio didumo raidėmis TAI bus įrašyta į Lietuvos aviacijos istoriją.
Sukurti ir Karo aviacijos dirbtuvėse pastatyti 66, devynių skirtingų modelių ANBO lėktuvai. Ir jei pirmasis „anbukas“ tebuvo kuklus ir mažas lėktuvėlis, tai po 14 metų išbandytas ANBO-VIII – sudėtingas, brangus ir rimtas kovinis orlaivis. Tarpe jų gimė galybė nuostabių konstrukcijų: mokomųjų, treniruočių, žvalgybinių, kurios sudarė nemažą dalį viso 4-o deš. Lietuvos karo aviacijos parko. ANBO vardas visiems laikams tapo jaunos valstybės klestėjimo ir modernėjimo simboliu.
1940 m. okupantai sunaikino tiek puikius lėktuvus, tiek ir patį jų kūrėją. Sunaikino, bet nors ir labai stengėsi – neištrynė iš žmonių atminties. Džiugu, kad ir šiandieniame pasaulyje ANBO ir jo kūrėjo vardas prisimenamas ir tariamas su pagarba, verčia žavėtis ir didžiuotis tuo kas pasiekta per tą trumpą ir šviesią tarpukario Lietuvos akimirką. Neužmirškime ir didžiuokimės!
