Lietuvos aviacijos kūrėjo, ANBO tėvo, karo lakūno, gabaus karininko Antano Gustaičio gyvenimo kelias plačiai nušviestas ir aprašytas galybėje nuostabių knygų, leidinių ir straipsnių. Tad šiame tekste nerasite daugybės sausų datų, kokias įpratę matyti tarnybos lapų pagrindu sudarytose biografijose. Čia tik patys esminiai gyvenimo įvykiai, ir tai kas kitur liko neaprašyta.
Gimė Antanas Gustaitis 1898 metų kovo 26 d. Obelynės kaime, tuomečiame Javaravo valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Pakrikštytas sekančią dieną Igliaukos Šv. Kazimiero bažnyčioje, kas ir nurodyta žemiau pateiktoje krikšto metrikoje.
Gimus Antanui, pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų Kazimiero Gustaičio ir Petronėlės Grincevičiūtės kieme jau klegėjo būrelis vaikų, vyresniųjų šeimos naujagimio brolių ir seserų, tai – Pranciškus (g.1890), Antanina (g.1891), Kazimieras (g. 1893), Konstancija (g. 1894), Sergėjus (g. 1896). Dar viena sesuo – Anelė gimė 1903 m., tačiau mirė maža, 1905 metais.
Įvairūs Gustaičių vaikų likimai – Pranciškus Gustaitis tapo mokytoju, gyvenimą užbaigė už Atlanto, Antanina ištekėjusi už Jono Kedžio gyveno ir ūkininkavo Raišupyje, Kazimieras ir Sergėjus ūkininkavo Obelynėje, Konstancija ištekėjusi už Felikso Montvilos emigravo į JAV ir pnš. Bet nei vieno jų likimas nebuvo toks ryškus, o tuo pačiu ir toks tragiškas, kaip jauniausiojo jų brolio…
Antano Gustaičio kelias iš tėvų namų prasidėjo Marijampolės pradžios mokykloje, 1916 m. baigė Marijampolės gimnaziją, evakuotą į Jaroslavlį, studijavo Kelių inžinerijos institute Petrograde. Po metų mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, pasiųstas į Konstantino artilerijos mokyklą Petrograde, tačiau prasidėjus revoliucijai jos nebaigė ir grįžo į Lietuvą. Čia, 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas mokiniu į Karo aviacijos mokyklą. 1919 m. gruodžio 16 d. ją baigė, suteikiant inžinerijos leitenanto laipsnį. Taip prasidėjo labai kryptinga ir nuosekli karjera Lietuvos Kariuomenėje, besitęsusi iki pat jos sunaikinimo.
1920 metais dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais, tų pačių metų rudenį patyrė avariją su bombomis pakrautu lėktuvu. 1922 m. kovo 3 d. pakeltas į vyr. leitenantus, o liepos 4 d. suteiktas Karo lakūno vardas. 1925 m. liepos 14 d. išbandė savo pirmagimį ANBO-I, po poros metų ANBO-II, 1932 m. vasarą į orą pakėlė jau visai kitos kategorijos orlaivį ANBO-IV, o 1939 m. rugsėjį – savo gulbės giesmę – ANBO-VIII. Tarpe jų sukūrė bei išbandė ir kitus savo ANBO, viso net devynis skirtingus modelius.
Po pirmojo ANBO išbandymo išsiųstas mokytis į Aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus, neilgai trukus paskirtas Karo aviacijos Štabo viršininku, pakeltas į majorus, 1929 m. paskirtas Karo aviacijos parko viršininku. Taip nuosekliai ir atsidavusiai dirbdamas ir tuo pačiu kurdamas ANBO – kilo tarnybos laiptais, o 1934 m. gegužės 9 d. tapo Karo aviacijos viršininku. Tų pačių metų vasarą vadovavo trijų ANBO-IV eskadrilės skrydžiui aplink Europą.
1937 m. pakeltas į brigados generolus. Aviacijos viršininku išbuvo iki pat sovietinės okupacijos, po jos paskirtas likvidacinės komisijos pirmininku. 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės paleistas. Tarnybos reikalais daug kartų komandiruotas į įvairias Europos valstybes. Apdovanotas galybe Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimų. Per visą tarnybą Karo aviacijoje priskraidė 1020 valandų.
1927 m. rugsėjo 28 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje aviacijos kapitonas Antanas Gustaitis vedė Bronislavą Aleksandravičiūtę Jablonskienę. Jaunuosius sutuokė kunigas J. Šepetys. Šeimoje gimė 3 dukterys – Jūratė g. 1929 m. gegužės 7 d., Rasa g. 1934 m. gegužės 19 d. ir Elena g. 1940 m. rugsėjo 21 d. 1941 m. pradžioje B. Gustaitienė, su motina ir su dukromis sėkmingai pasitraukė į Vakarus, ten nugyveno gražius gyvenimus.
Būsimoji Antano Gustaičio žmona Bronislava gimė Rygoje, 1896 m. lapkričio 29 d., kaip nesantuokinė Julijos Murauskaitės duktė. Vėliau, Julijai ištekėjus už aukšto valdininko Jokūbo Aleksandravičiaus, pastarasis 1905 m. Bronislavą įsidukrino ir suteikė savo pavardę. 1921 m. gruodžio 28 d. Kauno Vytauto bažnyčioje kan. Juozas Tumas Bronislavą Aleksandravičiūtę sutuokė su karo lakūnu Vytautu Jablonskiu, kalbininko Jono Jablonskio sūnumi. Santuoka nebuvo sėkminga. Pora išsiskyrė, o Bronislava, kaip jau minėta aukščiau – ištekėjo už V. Jablonskio draugo ir bendražygio Antano Gustaičio. Ši paini meilės istorija neišskyrė bičiulių, jie visad liko draugais ir iki pat tragiškų 1940 m. bendravo šeimomis. Bronislava Gustaitienė mirė 1998 m. liepos 12 d. nugyvenusi beveik 102 garbingus metus.
1941 m. pradžioje A. Gustaičio žmonai, uošvei ir dukroms pavyko sėkmingai pasitraukti į vakarų Europą. Atskirai pas šeimą ištrūkti rengėsi ir pats. Susirado vedlius, kurie už 3000 rublių turėjo jį pervesti per sieną. Sienos perėjimas buvo numatytas 1941 m. kovo 4 dieną į Vokietijos okupuotą Lenkijos teritoriją už Šeštokų. Deja, šįkart sėkmė nusisuko – A. Gustaitis buvo sulaikytas, o netrukus ir išsiųstas į Maskvą. Ten įkalintas, sukurpta byla, mėnesius besitęsę tardymai, o galop, 1941 m. spalio 16 d. – sušaudymas. Taip baigėsi neilga, bet be galo prasminga žemiškoji Antano Gustaičio kelionė.
Plačiau apie br. gen. Antaną Gustaitį, prisiminimus apie jį, pilnos apimties bylą prieš jį ir visa kita rasite Plieno Sparnuose.
Nerijus Korbutas 2025 m. birželis