Idėja atstatyti ANBO Lietuvos padangėje sklandė dešimtmečius. Tyliai apie tai svajota, turbūt, dar sovietmečiu, o garsiai pradėta šnekėti nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Daug kalbėjo ir bandė veikti Leopoldas Paknys, vėliau Rimvydas Maciulevičius, Arkadijus Kazlauskas ir kiti, supratę ANBO reikšmę mūsų istorijai. Deja, geri norai ir užsidegimas greit išblėsdavo atsitrenkus į tame kelyje besimėtančius akmenis – informacijos trūkumą, entuziastų atvėsimą ir žinoma, reikalingus didelius pinigus… Nors talentų tikrai netrūko. Lietuvio noras skristi – begalinis, juk ir J. Dobkevičiaus ir A. Gustaičio pirmieji lėktuvėliai tikrų tikriausios savadarbės konstrukcijos, o kur dar dešimtys įvairiausių sklandytuvų, pradedant B. Oškiniu ir kitais gabiais to meto jaunuoliais… Įvairūs skraidymo aparatai statyti net giliu sovietmečiu, nelegaliai, pogrindyje, rizikuojant užsitraukti valdžios nemalonę. Šviesėjant politinei padangei, tikrąją Lietuvos padangę pradėjo puošti galybė nuostabių ir įdomių konstrukcijų, kurias kūrė ir bandė šaunūs nagingi vyrai – K. Juodėnas, broliai Vaineikiai, E. Žylius, A. Kučinskas, A. Lukoševičius, R. Kalinauskas, Z. Kižys ir aibė kitų. Bet ANBO dar teko palaukti, net iki… 2016 m. spalio 18 d., kuomet po 75 metų į Lietuvos dangų vėl pakilo ANBO vardą nešantis lėktuvas. Be galo džiugu, kad didžioji dalis tų istorijų, net nuo tolimų 2008 metų, yra užfiksuotos ir išsaugotos Mano Sparnuose. Na, bet apie viską iš eilės.
ANBO-I
Šios istorijos pradžios liudininku teko būti. Mano Sparnuose 2008 m. užgimusioje diskusijoje apie ANBO atstatymą kilo mintis padaryti suinteresuotų kolegų susitikimą Lietuvos aviacijos muziejuje, kuriame kaip tik tuo metu buvo deponuojamas ANBO-I. Susirinkime dalyvavo šio teksto autorius, Gintautas Gailiūnas (tuo metu svarstęs statyti ANBO-II), Kęstutis Leonavičius ir Mantas Butkus. Mantas, tuomet dar LSMU studentas, džiaugėsi pagaliau iš arti apžiūrėjęs anbuką, o beišsiskirstant tvirtai pasakė – statysiu ANBO-I !
Ir taip, tas pažadas neliko tik žodžiai. Pradėjo ne iškart, bet lėtai, derindamas sunkius mokslus, šeimyninį gyvenimą, vėliau ir darbą ligoninėje, gydytojas traumatologas Mantas Butkus judėjo į priekį. Juda ir šiandien, ir yra vilties, kad anbukas dar šiemet, minint ANBO šimtmetį, papuoš Lietuvos dangų! Belieka palinkėti kantrybės! Visą M. Butkaus ANBO-I istoriją rasite Mano Sparnuose, taip pat ir Plieno Sparnuose, na, o žemiau pateikiama keliolika fotografijų iš anbuko gimimo istorijos:
ANBO-II
Kalbos apie ANBO-II atstatymą kildavo ir vėl prigesdavo ištisus penkerius metus, nuo 2008 iki 2013 metų, kuomet į Rolando Kalinausko dirbtuvės duris pasibeldė žmogus, atėjęs su tikru užsidegimu, konkrečiu planu ir lėšomis. Tas žmogus – Arvydas Šabrinskas. Užsikūrė visas fabrikas – tiek darbais Rolando ir kitų meistrų dirbtuvėse, tiek diskusijomis aviakonstruktorių forume. Nuo pirmos R. Kalinausko žinutės 2013 m. rugsėjo 4 d. „Panašu, kad visai rimtai pradėjome gaminti ANBO-2“ iki „Šiandien geriu alų. Dar nežinau ar galiu sakyti kokia proga…“ parašytos 2016 m. spalio 18 d. – vos trys metai, bet per juos nuveikti milžiniški darbai: A. Šabrinsko įkurtas bendraminčių klubas „Anbo eskadrilė“, sukonsoliduotos medžio, aptraukimo, dažymo, variklių ir kitų meistrų pajėgos, pasisiūtos tarpukario uniformų replikos, atlikta daug idėjos viešinimo, populiarinimo iniciatyvų, na ir žinoma – pastatytas ir sėkmingai išbandytas ANBO-II.
Atkūrus lėktuvą dalyvauta renginiuose, aviacijos šventėse, o kur tik pasirodydavo ANBO-II, ar klubo nariai pasidabinę nuostabiosiomis uniformomis – neįmanoma buvo nesigėrėti, ore tiesiog tvyrojo tarpukario dvasia. Turbūt toks ir buvo Arvydo užmanymas. Deja, 2021 m. rugpjūčio 8 d. Latvijoje, Priekulių aerodrome kylant ANBO-II įvyko nelaimė, žuvo pilotas, visos šitos idėjos siela ir sumanytojas Arvydas Šabrinskas. Kartu skridęs Valdas Černius – sunkiai sužeistas.
Tik netekus Arvydo pradedi suprasti, kaip svarbu yra tikras lyderis. Po nelaimės „Anbo eskadrilės“ veikla prigeso, neaiškus ir paties lėktuvo likimas. O artimu metu mažai tikėtinas ir kitų šviesaus atminimo A. Šabrinsko idėjų įgyvendinimas. Trumpai žibėjo ši ANBO žvaigždė, bet užtat ryškiai! Tikėkimės, veikla dar atgims. Visą istoriją skaitykite Mano Sparnuose.
ANBO-III
Dar nebaigus statyti ANBO-II, šviesaus atminimo Arvydo Šabrinsko planuose brendo naujas projektas – ANBO-III. Netrukus prasidėjo diskusijos aviakonstruktorių forume, projektavimas bei realūs darbai. Sunku pasakyti kiek nuveikta, nes po „Anbo eskadrilės“ vado tragiškos žūties informacija nebeatnaujinama, bet pradžia yra, ir reikia tikėtis, susikloksčius tinkamoms aplinkybėms – apie šį projektą dar išgirsime. ANBO-III tema Mano Sparnuose.
ANBO-41
Įkvėptas „Anbo eskadrilės“ darbų, nagingas vyras Evaldas Janušonis iš Pasvalio krašto priėmė neeilinį iššūkį – atstatyti ANBO-41. Lėktuvas visai kitos „svorio kategorijos“ nei, palyginti, mažiukai ANBO-I ar ANBO-II, tai natūralu, kad projekto apimtys milžiniškos, ir vargu ar pakeliamos vienam žmogui. Tačiau, gelbsti tai, kad yra išlikę nemažai originalių brėžinių, atrodo, gali pavykti pritaikyti AN-2 lėktuvo variklį. Šiai dienai viešoje erdvėje lėktuvo statybos progreso nematyti, bet iš to ką žinome – šiek tiek nuveikta, pagaminta krūvos metalinių detalių, renovuojamas motoras ir t.t. Toks lėktuvas tikrai papuoštų Lietuvos dangų, tad lieka tik palinkėti stiprybės kūrėjui, ir tikėtis, kad šis ANBO projektas netaps dar vienu pasvajojimu. Visą istoriją skaitykite Mano Sparnuose.
Nerijus Korbutas 2025 birželis