Sukūrimo aplinkybės, eksploatacija
1931-1932 m. A. Gustaičio sukurti ir Karo aviacijos dirbtuvėse pagaminti ANBO-V (5 vnt.) netruko pakeisti senus mokomuosius Albatrosus ir tapo pagrindiniu lėktuvu pradiniam lakūnui apmokymui. Tačiau, didėjant eskadrilių skaičiui, didėjant Aviacijos parkui ir tuo pačiu augant naujų lakūnų poreikiui – šių penkių lėktuvų Mokomajai eskadrilei nebepakako. Puikiai pasiteisinus angliškiems „Armstrong Siddeley“ firmos „Genet Major“ varikliams, sekantys mokomieji lėktuvai buvo planuojami su jais, o įsigijus naujesnę, galingesnę, ir, beje, sunkesnę „Genet Major versiją, turinčią 160 AG, teko perskaičiuoti penktuko konstrukciją. Ir taip, atsižvelgiant į naują variklį, pastiprinus, padidinus ANBO-V – gimė ANBO 51. 1936 m. Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagaminti 5 mokomieji lėktuvai ANBO 51 Nr.80-84. Penkiems lėktuvams pagaminti prireikė 45800 darbo valandų, kas sąmatoje buvo įvertinta 45800 litų (1 lt/h), varikliai kainavo 84000 litų, bortiniai prietaisai 10200 litų, įsigytos važiuoklės dalys, kaip kad stabdžiai, amortizatoriai, ratai kainavo 13400 litų, o likusios lėktuvų gamybai reikalingos medžiagos – 34000 litų. Visi penki lėktuvai kainavo 187400 litų.
Bet ir šių penkių lėktuvų labai greit nebeužteko patenkinti naujųjų lakūnų pradinio apmokymo poreikiams. Tad 1937 m. sausio pradžioje Karo aviacijos Tiekimo skyriaus viršininkas J. Grigiškis kreipėsi į Karo aviacijos viršininką A. Gustaitį: <…> 1937 metų vasarą numatyta apmokinti 90-100 pilotų. Esamų Karo aviacijos mokyklos dispozicijoje mokomųjų lėktuvų skaičiaus šio uždavinio atlikimui nepakaks, nes visi ANBO-V jau yra smarkiai sunešioti (jie turi vidutiniškai po 1130 val. skridimų ir po 7400 tūpimų), todėl tenka abejoti ar jie galės būti bėgyje ateinančios vasaros reguliariai eksploatuojami. <…> Netrukus gautas iš visų institucijų pritarimas statyti dar vieną penketą ANBO 51. Tiesa, svarstant statyti antrąją ANBO 51 partiją buvo įvertintas prancūzų Morane-Saulnier pasiūlymas pirkti jų gamybos mokomojo tipo lėktuvą M.S.315, tačiau dėl trečdaliu mažesnės kainos buvo pasirinkta statyti savos konstrukcijos lėktuvus.

Antroji ANBO 51 serija (5 vnt.) pastatyta 1937-1938 m. Šie lėktuvai gavo Nr.785-789. Savo konstrukcija niekuo nesiskyrė nuo pirmojo 51-ukų penketo. Labai intensyviai naudoti iki pat 1940 m. Sovietinės okupacijos sulaukė visi 10 ANBO 51. O bent vienas jų naudotas ir Luftwaffe reikmėms.
ANBO 51 konstrukcija trumpai
Dvivietis, mokomasis, aukštasparnis monoplanas ANBO 51, savo konstrukcija labai panašus į pirmtaką ANBO-V. Liemuo – keturkampio formos, užapvalintu viršumi, virintas iš plieno vamzdelių, aptrauktas drobe bei dalinai dengtas aliuminio skarda bei aviacine klijuote iš viršaus. Uodegos plokštumos duraliuminio konstrukcijos, aptrauktos drobe, stabilizatorius iš apačios paremtas dvejomis poromis spyrių, o iš viršaus su kyliu sujungtas plieniniu lynu. Sparnai medinės konstrukcijos, dviejų lonžeronų, dengti drobe, paremti dvejomis poromis spyrių. Nerviūros iš aviacinės klijuotės. Eleronai medinės konstrukcijos, traukti drobe. Sparnų bei eleronų nuoslydžio briaunos – įtempta viela. Centroplane įrengti benzino bakai, o tepalo bakas įrengtas šalia plieninės ugniasienės, atskyrusios pilotus nuo variklio skyriaus. Važiuoklė plati, panašaus tipo kaip jau buvo ANBO-IV ir ANBO-V lėktuvuose. Amortizatoriai, stebulės, ratai su padangomis (260×85) ir uodeginė pavaža su amortizatoriumi užsakyti iš vokiečių firmų Elektron Co.m.b.h. ir Elektronmetall G.m.b.h. (bent jau antrajam, 1938 m. statytam ANBO 51 penketui) Bent vienam lėktuvui buvo pagaminti ir uždėti aerodinaminiai ratų aptakai. Nuo vėjo abu pilotus saugojo celiulioidiniai skydeliai. Sėdynės su išėmomis parašiutams. Tarpusavyje pilotai (mokinys ir instruktorius) galėjo bendrauti aviafonu (vamzdeliu garsui perduoti). ANBO 51 dažyti šviesiai rusva spalva. Ant sparnų apačios ir posūkio vairo abiejų pusių – Vyčio kryžiai. Ant liemens šonų lėktuvo pavadinimas ir numeris, galinėje liemens dalyje po stabilizatoriumi – lėktuvo svoris kilogramais. Avionika nemaža dalimi pirkta iš Vokietijos. Variklis angliškas Armstrong Siddeley firmos Genet Major IV. Arčiausiai tokį variklį pamatyti galima pas kaimynus lenkus, aviacijos muziejuje Krokuvoje (Muzeum Lotnictwa Polskiego w Krakowie). Šis variklis 160 AG, oru aušinamas, žvaigždinis, 7 cilindrų. Propeleris medinis, Karo aviacijos dirbtuvių gamybos, 2.4 m skersmens.
| Sparnų ilgis | 11,35 m. |
| Sparnų plotas | 20,65 m2 |
| Lėktuvo ilgis | 7,3 m. |
| Lėktuvo aukštis | 2,82 m. |
| Tuščio lėktuvo svoris | 681 kg |
| Skridimo svoris | 960 kg |
| Didžiausias skridimo greitis | 210 km/h |
| Tūpimo greitis | 80 km/h |
| Kyla į 1 km aukštį | 4 min. |
| Kyla į 2 km aukštį | 8 min. |
| Lėktuvo kaina su varikliu | 37 480 litų (1937 m. sausio mėn. duomenimis) |
| Lėktuvo kaina be variklio | 20 680 litų (1937 m. sausio mėn. duomenimis) |
Nerijus Korbutas 2025 rugpjūtis

























